Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Noras aplankyti Paryžių visada buvo didelė mano svajonė. Galvojau, kad svajone ir liks, todėl spontaniškas sesers pasiūlymas aplankyti Prancūzijos sostinę buvo priimtas ir įgyvendintas. Nepasakosiu nei apie Luvrą, nei apie Eifelio bokštą, nei apie Monmartrą, apie tai galima paskaityti bet kur, šių nuostabių kultūros paminklų nuotraukų pilnas internetas. Užsiminsiu tik apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kuri net ir po gaisro atrodo įspūdingai. Būtent šalia jos esančioje suvenyrų parduotuvėlėje radau geraširdžio Kvazimodo ir gražuolės Esmeraldos skulptūrėles. Paminėsiu ir Eliziejaus laukus, padovanojusius man Pelenės pasakos akimirką. Rašau akimirką, nes mažoje figūrėlėje sutilpo svarbiausi pasakos įvykiai: lemtingas laikrodžio dūžis, Pelenės bandymas spėti pasiekti karietą ir svarbiausia šio skubėjimo pasekmė – pamestas krištolinis batelis.
Tiesa, Paryžiuje galėjau nusipirkti daug Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ suvenyrų, tačiau jis mano kolekcijoje jau yra. O batuoto katino tikrai pasigedau 🤔
Turbūt nerimtai nuskambės pasakymas, kad prieš ketverius metus man kilo noras pradėti rinkti literatūrinius suvenyrus😆. Nerimtumas ne temoje, bet mano amžiuje – kažin, kiek bepavyks jų surinkti? Idėja kilo Romoje – Pinokio tėvynėje. Nusipirkusi lėlę marionetę planavau ją panaudoti pasakų terapijoje, bet vėliau atėjo tas nerimtas noras kolekcionuoti. Šiek tiek apmaudu, kad noras toks vėlyvas, nes praleista ne viena puiki proga. Pavyzdžiui, viešėdama Stokholme galėjau prisipirkti daug Astridos Lindgren ir Tuvės Janson knygų personažų, bet tada apie jokią kolekciją negalvojau. Laimė, praėjusią vasarą savo mokinukės mamai nedrąsiai išsakytas noras virto realybe – į kolekciją atkeliavo išdykėlė Pepė Ilgakojinė, mažytis Trolis Mumis ir banknotas su legendinės A. Lindgren atvaizdu. Dukterėčia iš Londono, Hario Poterio muziejaus, parvežė kortas, o mažytę garsiojo burtininko skulptūrėlę radau Prahoje. Beje, Praha padovanojo man ne tik linksmąjį kareivį Šveiką, bet ir animacinių filmų režisieriaus ir vaikų knygų iliustratoriaus Zdeneko Milerio sukurtą animacinį personažą Kurmį. Čekijoje radau ir Mažojo princo, ir Raudonkepuraitės suvenyrų. Drakula – Valakijos princas Vladas Tepešas – į mano kolekciją atėjo, savaime aišku, iš Rumunijos. Buvau sunerimusi, kad lankydamasi Bukarešte niekur nemačiau šio personažo. Man paaiškino, kad jo reikėtų ieškoti Transilvanijos regione, kuris, deja, į mano maršrutą neįėjo. Laimė, Drakula manęs laukė oro uoste. Panaši istorja nutiko besitikint sulaukti Hanso Kristiano Anderseno suvenyrų, kuriuos buvo pažadėjusi parvežti sesuo, viešėdama pas dukrą Kopenhagoje. Deja, bet teko apsiriboti tik garsiojo rašytojo magnetuku, nes tai, ko aš ieškau, galima rasti Odensėje, rašytojo gimtinėje. Bet vilties sulaukti Anderseno pasakų personažų vis dar yra 🙂 Kadangi manęs laukia net dvi kelionės į Graikiją, viliuosi rasti ir pasakėtininko Ezopo pėdsakų.
Gaila, kad ne kiekvienoje šalyje žinau, ko reikia ieškoti. Būdama Estijoje nesugebėjau nieko rasti, nors bandžiau pasitelkti į pagalbą ir visažinę paieškos sistemą Google. Gal jūs galite pasidalinti savo žiniomis ir mintimis, kur turėtų krypti mano kelionių maršrutai, padėsiantys padidinti mano kolekciją?!
korsigita 