Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Žyma: įtraukiojo ugdymo prrincipus įgyvendinančios užduotys
Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje šį rugsėjį pradės skaičiuoti antrus metus, klausimų, problemų ir iššūkių nemažėja. Įkvėpti drąsos, pasitikėjimo, pasidalinti patirtimi ir parodyti, kaip suteikti pagalbą ne tik mokiniui, bet ir pačiam sau, šiandien vykau į Kuršėnų Pavenčių mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Pristatydama Pasaulinės švietimo stebėsenos ataskaitą apie įtrauktį švietime norėjau parodyti, kad įtraukiojo ugdymo klausimai neramina ne tik mūsų šalies bendruomenę. Išsamiai apžvelgdami įtraukties reikalavimus su mokyklos bendruomene mokėmės kurti įtraukią, emociškai saugią ugdymo aplinką, kurioje mokytojas ir mokinio padėjėjas veikia kaip darnus tandemas. Dalindamasi savo asmeninėmis (ne)sėkmėmis pabandžiau atskleisti kolegialumo svarbą dirbant su didele sutrikimų įvairove. Įdomu tai, kad šiandieninio susitikimo metu mano paatviravimai apie patirtas nesėkmes sutapo su užrašu „Gera nesėkmė“ ant man padovanoto maišelio, kurį perskaičiau tik grįžusi namo. Susitikimo metu pademonstravau ne vieną ugdomosios medžiagos pritaikymo galimybę, padedančią ne tik sudominti mokinius, bet ir padėti sau, kad atsivertus bet kurį vadovėlį beviltiškai nenusvirtų rankos supratus, jog ir vėl teks patiems kurti vienybę įvairovėje.
Pirmasis šio žaidimo pavadinimas buvo „Žemėlapis“, bet pasikeitė jis žiūrint, su kokiu susidomėjimu žaidžia ketverių mergytė ir beveik septynerių berniukas. Skirtingo amžiaus ir pomėgių vaikų įsitraukimas į spalvotų apskritimų jungimą leido suprasti, kad tai – dar viena puiki įtraukiojo ugdymo priemonė. Vyresnieji vaikai keliaus iš namų į mokyklą, o mažieji – į darželį. Tačiau popieriuje esantiems pastatams galima sugalvoti ir kitą paskirtį, nes jų ikonos tinka ir muziejui, ir bibliotekai, ir teatrui… Jei pasirinksite pastarąjį variantą, turėsite žaidimą kelionėms ir išvykoms.
Mažieji žaidžia jungdami vienos spalvos apskritimus, kurių galima pripiešti daugiau, nei yra popieriaus lape. Jeigu pavyks, vaikai jungs juos skirtingomis linijomis pagal kortelėje esančius pavyzdžius. Jeigu rankutės dar nemoka vinguriuoti sudėtingų linijų, džiaugsmą teiks tiesios skirtingų spalvų linijos. Vyresnieji su pasimėgavimu kurs įmantrių linijų kelią, kurį vėliau papildys piešiniais. Ką vaikams piešti, sugalvokite patys. Tai gali būti realūs, kelyje nuo namų iki mokyklos pamatyti daiktai; tai gali būti ir pačių sugalvotas daiktas, atitinkantis apskritimo spalvą; tai gali būti ir neegzistuojantys objektai, kuriuos vaikas norėtų pamatyti ar sutikti eidamas į mokyklą…
Jeigu neturite spausdintuvo, jūs visada galite sukurti panašų žaidimą patys, tą dariau ir aš pati, kai pritrūkau spausdintų lapų. Nupieškite reikiamus pastatus ar objektus ir pridėkite daug apskritimų, kuriuos vaikai patys galės nuspalvinti. O tada, parodę jiems kortelę su sutartinėmis linijomis ir paprašę jomis pereiti visą kelią, netrukus pamatysite spalvingą ir įmantrų žemėlapį. Mano mažieji žaidimą su pertraukomis žaidė net tris kartus! Tad drąsiai sakau, jog jis sudomins visus vaikus, o taip pat prisidės prie smulkiosios motorikos lavinimo, pirmųjų rašymo įgūdžių formavimo, ugdys dėmesio koncentraciją ir vaizduotę.
korsigita 