Paskelbta Autizmas, Metodinės priemonės, Naujienos, Vadovavimas klasei

PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES

     Šios trumpos animacinės istorijos leis vaikams ir suaugusiesiems suprasti, kaipfilmo juosta jaučiasi mūsų tarpe žmonės, turintys negalią, nevalingų įpročių ar keistenybių. Jei jūsų klasėje yra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, šie filmukai padės šalia esantiems mokiniams įsijausti į jų būseną, paskatins užjausti, globoti ir neatstumti. Peržiūrėkite juos klasės valandėlių, tolerancijos renginių metu. Jautriai papasakotos istorijos neturėtų palikti abejingų net ir didžiausių mokyklos akiplėšų.      

     Tikrais faktais paremtas filmukas “Ian” pasakoja apie berniuką Janą, cerebrinio paralyžiaus prikaustytą prie invalido vežimėlio, bet nenuslopinusio noro žaisti ir bendrauti su vaikais. Tačiau vaikams berniuko noras nedaro didelio įspūdžio, priešingai, sukelia juoką ir patyčias. Filmuko tikslas – parodyti vaikams, kad jie yra sudaryti iš tos pačios medžiagos, o suaugusiesiems priminti, kad šiandieniniame pasaulyje nebūtina būti neįgaliu, susvetimėjimas, atstūmimas, izoliacija būdinga ir sveikų žmonių tarpe. NAUJA! 

     Atsargi istorija jautriai paaiškina buliozine epidermolize sergančiam Nikitai, kad jis pasaulyje ne vienintelis lengvai pažeidžiamas, kad atsargiai elgiantis įmanoma džiaugtis ir gyventi pilnavertį gyvenimą. 

        Dovana. Šiuo trumpametražiu filmuku vokiečių multiplikatorius Jacob Frey suteikia stiprybės atsitiesti visiems, patyrusiems didžiausias negandas, ir ragina keisti požiūrį ne tik į savo, bet ir aplinkinių gyvenimus.   

          Anatolio puodelis pasakoja ne tik apie kitokius vaikus, tokį puodelį turime dažnas. Tik vieniems pavyksta su juo susigyventi, o kiti niekaip nesugeba padaryti taip, kad puodelis kuo mažiau kristų aplinkiniams į akis. Savaime suprantama, nes tai nėra daiktas, kurį galima „pamesti“, tai – mūsų charakterio bruožai, neretai sukeliantys daug problemų ir skaudžių pasekmių.

     Skarlet suteikia stiprybės su sunkiomis ligomis kovojantiems ir dažnai į juodą nevilties bedugnę įkritusiems žmonėms. Pagal tikrą istoriją sukurtame filmuke mažos mergaitės svajonę tapti balerina sugriovė sarkoma – kaulų vėžys. Jos ir mamos užsispyrimo dėka Skarlet vėl gyvena pilnavertį gyvenimą, savo džiaugsmu suteikdama viltį jos netekusiems.

     Filmuko Tamara herojė iš pirmo žvilgsnio lyg ir niekuo neišsiskiria iš kitų vaikų. Vėliau paaiškėja, kad ypatinga plastika ir ritmo pojūčiu apdovanota mergaitė yra kurčia. Kadangi aš pati dirbu su klausos negalią turinčiais vaikais, tai manęs nenustebino – kurtieji mėgsta ir gali šokti. Sulaukę palaikymo iš artimųjų, jie gali įgyvendinti beveik visas savo svajones.

     Valso duete dvi iš išorės trapios lyg porcelianas merginos yra siamo dvynės, bijančios visuomenės reakcijos, todėl vengiančios viešumo. Gyvenimo džiaugsmą seserys junta tik grodamos fortepionu. Bet kartą jų vienatvę nutraukė pro šalį ėjęs smuikininkas, parodęs, kad muzikai nesvarbu, kaip atrodo ją mėgstantys žmonės. Juk muziką mes jaučiame širdimi.

     Mano broliukas iš mėnulio mažos mergaitės lūpomis pasakoja apie autistišką brolį, kuris bijo triukšmo, svetimų žmonių, nagų kirpimo ir kitų pašalinių dirgiklių, į kuriuos reaguoja save žalodamas, šaukdamas, griūdamas ant žemės. Sesutei gaila brolio, su kuriuo darželyje niekas nedraugauja, jo vengia net praeiviai, todėl ji praskaidrina mažylio dienas pačių sugalvota kalba, smagiais žaidimais ir užsiėmimais. Šį filmuką reikėtų peržiūrėti visiems, kadangi gana dažnai autizmo sindromą turintį vaiką visuomenė nurašo vienu vieninteliu žodžiu – neišauklėtas 😦

Panašūs įrašai:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO 
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“

 

Paskelbta Projektai, SMP rengimas, Specialistams ir tėvams

Projekto „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ II etapas

Projekto II-asis etapas prasidėjo mokomuoju vizitu į Trondheimą (Norvegijosi8fudh8 Karalystė). Vizito metu teko laimė apsilankyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo „kalvėje“; susipažinti su naujausiomis priemonėmis, skirtomis specialiųjų poreikių turintiems vaikams; pasisemti idėjų rengiant kursus tėvams, seminarus ir mokymus mokytojams, ugdantiems integruotus specialiųjų poreikių turinčius vaikus; išmokti pasinaudoti virtualios klasės teikiamomis galimybėmis; palyginti savo ir norvegų rengiamus pamokų planus, individualias programas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendravimo su tėvais būdus (susitikimai, susitikimų knygos, dienoraščiai); susipažinti su galimybėmis užimti vaikus po pamokų, kad tėvai (ypač turintys labai sunkų vaiką) ir kiti šeimos nariai galėtų ne tik ramiai dirbti ar mokytis, bet ir pailsėti nuo savo atžalos.

Nepaprastai didelį įspūdį paliko Norvegijos švietimo politika, tiek dėmesio ir lėšų skirianti specialiajam ugdymui. Sužavėjo Moller Trondelag metodinis centras, jo veikla, leidžiamos priemonės ir autoritetas, kurį jutau klausantis aplankytų ugdymo įstaigų specialistų. Susidarė įspūdis, kad mokykla, gavusi bet kokį raidos sutrikimą turintį vaiką, nepanikuoja, nes žino, kad savivaldybės dėka kompetencijų centre jie gaus visą informaciją ir priemones, reikalingas lavinti minėtą vaiką. Neturintys patirties pedagogai bus mokomi išvažiuojamuose seminaruose arba centro komanda ves mokymus konkrečioje ugdymo įstaigoje.

Ne mažesnį įspūdį paliko vizitas į mokyklą, ugdančią ne tik integruotus vaikus, bet ir turinčią atskiras specialiąsias klases, o taip pat ir į ugdymo įstaigą, lavinančią tik… 3 vaikus, turinčius skirtingus sutrikimus. Stebino ir specialistų gausa bei įvairovė, ir aprūpinimas visa reikalinga kompensacine technika, ir platus pagalbos šeimai paketas, ir pastangos ugdyti vaiką mokykloje, esančioje šalia jo namų. Neįprastai atrodė ir norvegų pastangos išsaugoti įmigrantų vaikų nacionalines šaknis, samdant jiems gimtosios kalbos mokytojus, švenčiant jų valstybines ir nacionalines šventes kartu su klasės draugais ir šeimų nariais.

Daugiau apie Norvegijos patirtį galite pasiskaityti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogės Rūtos Višniūnienės straipsnyje „Norvegijos patirtis – Lietuvos ateičiai“.

This slideshow requires JavaScript.