Dalyvaudama pasakų terapijos mokymuose susipažinau su dirbtiniu veltiniu, iš kurio pagaminau pirmąją pirštukinę lėlytę. Praėjus beveik metams, galvoje bedėliojant terapinės pasakos siužetą, pajutau, kad labai noriu pamatyti jos veikėjus. Taip pasaulį išvydo dar vienas žaisliukas – žavi vištytė, pasiūta iš šios medžiagos. Pasirodo, žaisliukų siuvimas yra be galo malonus ir terapinį poveikį turintis užsiėmimas, todėl nesistebiu, kad paukštyne vykstantis pasakėlės veiksmas persikėlė ant didelio veltinio lakšto. Taip buvo įgyvendintas mano didysis pomėgis – kryžiažodžių kūrimas ir sprendimas. Manau, kad veltininių kryžiažodžių dar niekas nėra kūręs, todėl tikiuosi, kad pirmasis mano darbas nebus plagijuojamas. O tie, kuriems kils noras sukurti kažką panašaus, pasidalins idėjos autoriaus vardu, pavarde ar šaltinio nuoroda.
Siūdama kryžiažodžiui raides sumąsčiau pasiūti ir veltininę abėcėlę. Be galo nustebau sužinojusi, kad tokios abėcėlės yra labai populiarios. Ir visiškai netekau žado pamačiusi, kad iš dirbtinio veltinio galima padaryti bet ką, net ir maisto produktus (žinoma, nevalgomus 🙂 ) pasiūti!
Tada ir prasidėjo – tai, ką kurdavau popieriuje, pradėjo atsirasti veltinyje: dėlionės, žaidimai ir kiti niekučiai, kurie, prisipažinsiu, sutrukdė pabaigti terapinę pasaką, bet suteikė be galo didelį malonumą ir galimybę atsipalaiduoti.
Kodėl veltinis? Todėl, kad jo tekstūra maloni ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų pirštams. Todėl, kad ne kiekvienas vaikas nori ar gali žaisti su kietomis ir blizgiomis laminuotomis kortelėmis, todėl, kad iškilūs raštai lavina smulkiąją motoriką. Ir, svarbiausia, siuvant iš veltinio beveik neįmanoma sugadinti darbo. Tai kalbu aš, žmogus, visiškai nemokantis piešti ir… siūti 🙂
Daugiau apie tai:
korsigita 