Kodėl teatras, kodėl improvizacijų? Ogi todėl, kad kiekviena diena mokykloje gali prasidėti ir baigtis visiškai kitaip, kiekviena užduotis, žaidimas ar pasiūlymas, išbandytas vienoje klasėje, kitoje yra priimamas vis kitaip, į kiekvieną klausimą pateikiamas vis kitoks atsakymas, sulaukiama pačių įvairiausių emocijų, tad šiandien spektaklio žiūrovams vaikai parodė daug netikėtų improvizacijų ir vaizdelių.
Teatre kiekvienas gali išreikšti save ne tik pagal režisieriaus sumanymus, bet ir vedami savo vidinių mokytojų: vertybių, įsitikinimų, supratimo ir noro. Tad šiandieninėje pamokoje, pasitelkus dramos terapiją, SEU metodus ir darbą komandoje, pavyko parodyti tėvams, tapusiems netikėto spektaklio žiūrovais, kaip jų vaikai jaučiasi mokykloje, ką išgyvena įvairiose mokyklinėse situacijose. Nors visa tai vyko žaidimo forma, tačiau ne vienoje situacijoje atsiskleidė ir realūs išgyvenimai.
Na o man, kaip visada, teko suflerio vaidmuo. Prie jo aš esu įpratusi, nes reikia pasufleruoti ne tik renginio metu, mano pagalbos, patarimų ir priminimų reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Vieni klasių vadovai nusibrėžia ribas ir po darbo valandų nebeatsiliepia į skambučius ar žinutes. Aš savo noru pasirinkau galimybę tėvams pasiekti mane beveik 24 valandas per parą, todėl šiandieninei šventinei pamokai pirmą kartą nerašiau scenarijaus – žinojau, kad prie jo kūrimo prisidės ir mokinių tėvai 😊
Daugiau Rugsėjo pirmosios scenarijų rasite čia.






