Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI VASAROS ĮSPŪDŽIAI

Pradžia.

Rugpjūčio mėnesį planuodami kelionę po Austriją ir Italiją mano vaikai turėjo nemažą iššūkį, nes aš pareiškiau norą aplankyti Džanio Rodario muziejų jo gimtojoje Omenijoje. Iššūkiu mano noras tapo dėl paprastos priežasties – šis Italijos regionas buvo tolokai nuo mūsų numatyto maršruto. Teko nuryti nusivylimą ir viltį pasivaikščioti svogūnėlio Čipolino autoriaus gimtomis vietomis palikti ateičiai, nes nedidelį suvenyrą – ženkliuką su Čipolino paveikslėliu – radau Jūros šventės mugėje.

Kadangi negaliu pasigirti savo geografiniu mąstymu, kelionėje laukė didelis siurprizas – Džuljetos meilės miestas vos už 30 kilometrų nuo mūsų poilsio vietos! Galimybė pamatyti išgalvotą Kapulečių šeimos namą ištrynė Čipolino vardą iš galvos. Veroniečių pasirinktas XIII amžiaus statybos namas neturėjo balkono, kuriame, pasak Viljamo Šekspyro, dūsaudavo Džuljeta. XX amžiuje balkonas buvo pristatytas, todėl į nedidelį kiemelį pradėjo plūsti įsimylėjėliai, Viljamo Šekspyro gerbėjai ir smalsūs turistai. Kur yra turistai, ten privalo būti ir suvenyrų krautuvėlė. Būtent joje aš atradau į mano kelionės planus neįrašytą suvenyrą – balkone meilės istoriją kuriančius Romeo ir Džuljetą.   

Filmo „Muzikos garsai“ nuotrauką nusipirkau Austrijoje, Mondsee miestelyje esančioje Šv. Mykolo bazilikoje, kurioje buvo filmuojama pagrindinių herojų vestuvių scena. Spėjusiems pagalvoti, jog ji netinka mano literatūrinėje kolekcijoje, skubu paaiškinti, kad teisę tapti eksponatu nuotrauka gavo dėl dviejų priežasčių: miuziklo pripažinimo klasika ir fakto, kad filmas sukurtas pagal  tikrą istoriją – Marijos Augustos von Trapp memuarus „Trappų šeimos dainininkų istorija“, išleistus 1949 metais siekiant išgarsinti jos muzikuojančią šeimos grupę. Įdomu tai, kad įėjusius į baziliką mus pasitiko muzikos garsai. Paaiškėjo, kad mūsų apsilankymas sutapo su styginio trio, atliekančio Johano Sebastiano Bacho kūrinius, pasirodymu. 🎻🎻🎻

Čarlzo Dikenso Oliveris Tvistas manęs laukė sendaikčių parduotuvėje. Kažkam graži porcelianinė lėkštė, kaip ir pamestinukas Oliveris, pasirodė nebereikalinga. O gal kažkam labai reikėjo pinigų, Jeigu teisinga antroji versija, tai pasisekė mums abiem.

Tuvės Janson Trolis Mumis atvyko iš Suomijos, iš pramogų parko „Trolių Mumių slėnis“, kuriame lankėsi mano mokinys – didelis šių personažų gerbėjas. Gavusi iš berniuko saldainių maišelį, ilgai dvejojau atidaryti ir planavau paversti jį nevalgomu suvenyru. Gerai, kad potraukis saldainiams nugalėjo, nes įsidėjusi į burną pirmąjį saldainį supratau, kad gavau dovanų vaikystės skonio irisus.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LĖLIŲ KARALYSTĖ

Pradžia.

Ją galima rasti Preilių miestelyje, Latvijos etnokultūriniame regione Latgaloje. Tai – dailininkės Jelenos Mihailovos, pasirašinėjančios Vladlenos vardu, pasaulis, kuriame galima rasti ir gerai žinomų pasakos personažų, ir mitologinių herojų, ir zodiako ženklų, ir visiškai nežinomų fantastinių būtybių. Į muziejų galima važiuoti kasmet, nes jis nuolat pildomas naujomis lėlėmis. Važiuodama į paslaptingą karalystę tikėjausi parsivežti daugybę naujų literatūrinių suvenyrų. Deja, bet prekystalis nebuvo toks turtingas kaip ekspozicija.

Šį kartą mano literatūrinė kolekcija pasipildė daug skriaudų dėl savo kitoniškumo patyrusiu Vilhelmo Haufo mažuoju Muku, žydraplauke lėlyte Malvina iš Aleksejaus Tolstojaus literatūrinės pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“ ir iš stebuklų šalies atkeliavusia Alisa, kuri pakeis skulptūrėlę, dingusią iš mano klasės po Luiso Kerolio knygos aptarimo😒

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LOBIAI IŠ KARALIŲ MIESTO

Pradžia.

Prahos pilys ir jų požemiai slepia daug lobių. Tad nenuostabu, kad paskutinė kelionė į karalių miestą mano literatūrinę kolekciją papildė Žanos Mari Leprens de Bomon (Jeanne-Marie Leprince de Beaumont) pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ personažais, žavinčiais pabaisos gerumu, gražuolės kuklumu, primenančiais apie jiems tekusius nelengvus išbandymus ir rūmuose vykusius stebuklus.

Pasakose gėris dažniausiai nugalėdavo blogį, bet Alano Aleksandro Milno (Alan Alexander Milne) herojui Mikei Pūkuotukui kovoti nereikėjo – jis pats kūrė gėrį. Nonsenso stiliumi parašytoje knygoje sutilpo tiek daug nuoširdaus tikėjimo gėriu, kad Mikės posakiai tapo netgi frazeologizmais, pvz. „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus.  Mano mylimiausia diena – praleista su tavimi. Tad šiandien – nauja mylimiausia diena!“.

Nuo nonsenso literatūros pereiti prie fantastinio realizmo atstovo Franco Kafkos „Metamorfozių“ nebuvo sunku. Priėmiau visus rašytojo suvenyrus su džiaugsminga nuostaba, nes prieš keletą metų jo ieškojau Austrijoje, o tereikėjo prisiminti, kur F. Kafka gimė😊

Turkų pasididžiavimas Chodža Nasredinas (Hoça Nasrettin) – ne Prahos trofėjus. Nenorėdama gaišinti jūsų laiko, kantriai laukiau, kada galėsiu pristatyti bent du literatūrinius suvenyrus. Laukimas viršijo visus lūkesčius. Beje, legendinis turkų išminčius, daugybės facecijų, anekdotų ir pasakėčių autorius, garsėjęs giliu humoru ir įgimtu sąmojingumu, puikiai tinka šiai kompanijai.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

PASAKŲ KOLEKCIJA

Pradžia.

Kadangi už lango balta, balta, mano tinklaraščio skaitytojų neturėtų gluminti kalėdinių žaisliukų nuotrauka. Praėjusios šventės atnešė nemažas nuolaidas, todėl negalėjau praeiti pro kalėdinių žaisliukų lentyną, kurioje vyko dvikova tarp narsiojo Spragtuko ir Pelių karaliaus. Jų kovą stebėjo daili mergaitė Marija, padėjusi Spragtukui atgauti žmogišką išvaizdą. Tad Ernsto Theodoro Amadėjaus Hoffmanno istorijos apie gėrį veikėjai jaukiai sugulė prie kitų mano literatūrinės kolekcijos eksponatų.

Tai ne vienintelė naujiena! Žalia, šlapia, bet karališkai graži varlė praplės vaizduotės ribas klausantiems ar skaitantiems Kosto Kubilinsko pasaką „Varlė karalienė“.

Balų gražuolė padės ir tiems, kurie norės sužinoti, kur nuskriejo karalaičio Ivano paleista strėlė.  

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Naujienos

IKARO PAIEŠKOS

Pradžia.

Devintokas Arnas susižavėjo graikų mitologija. Prieš kiekvieno mito skaitymą, aiškinantis nežinomus žodžius, jis interaktyviame ekrane surasdavo kūrinio veikėjų iliustracijas, pasitikrindavo, kurioje Panteono vietoje yra minimi dievai. Taip pat berniukas elgėsi ir prieš mito „Dedalas ir Ikaras“ skaitymą. Kai ekrane pasirodė Dedalas, aš sustabdžiau Ikaro ieškantį Arną ir ištraukiau savo Erasmus vizito į Atėnus trofėjų – mažą, bet sunkią Ikaro skulptūrėlę. Ji man kainavo labai brangiai: ir kainos, ir paieškoms sugaišto laiko prasme. Didelėmis, visą mano kolekciją galėjusiomis užgožti Ikaro skuplptūromis, prekiavo kiekviena suvenyrų parduotuvė. Šią jaukią skulptūrėlę atradau tik ketvirtą vizito Atėnuose dieną, todėl čiupau nesiderėdama. Gali būti, kad permokėjau, nes pardavėja pridėjo gražų atviruką su Akropolio vaizdu🤭 Bet nesvarbu. Vaikų reakcija į paukščio skrydį pakartoti bandžiusį mito veikėją atpirko viską. Ikarui kompaniją palaiko kentauras. Kodėl aš jį nusipirkau, negaliu atsakyti. Norėdama sušvelninti tokį keistą pasirinkimą nusprendžiau, kad tai yra Chironas, viena iš gerųjų laukinių kentaurų išimčių.    

Na o Spragtukas – išeinančių metų pirkinys, nes šis Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano pasakos „Spragtukas ir pelių karalius“ veikėjas neatsiejamas nuo Naujųjų metų šventės.

Džiaugiuosi savo sumanymu rinkti literatūrinius veikėjus, nes į klasę be Ikaro jau buvo atvykęs bjaurusis ančiukas ir mažasis Bembis. Tiesa, Bembis namo nebegrįžo, kažkam jo labiau prireikė🥺

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės

HUGO IR PERO LITERATŪRINĖS DOVANOS

Pradžia.

Noras aplankyti Paryžių visada buvo didelė mano svajonė. Galvojau, kad svajone ir liks, todėl spontaniškas sesers pasiūlymas aplankyti Prancūzijos sostinę buvo priimtas ir įgyvendintas. Nepasakosiu nei apie Luvrą, nei apie Eifelio bokštą, nei apie Monmartrą, apie tai galima paskaityti bet kur, šių nuostabių kultūros paminklų nuotraukų pilnas internetas. Užsiminsiu tik apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kuri net ir po gaisro atrodo įspūdingai. Būtent šalia jos esančioje suvenyrų parduotuvėlėje radau geraširdžio Kvazimodo ir gražuolės Esmeraldos skulptūrėles. Paminėsiu ir Eliziejaus laukus, padovanojusius man Pelenės pasakos akimirką. Rašau akimirką, nes mažoje figūrėlėje sutilpo svarbiausi pasakos įvykiai: lemtingas laikrodžio dūžis, Pelenės bandymas spėti pasiekti karietą ir svarbiausia šio skubėjimo pasekmė – pamestas krištolinis batelis.

Tiesa, Paryžiuje galėjau nusipirkti daug Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ suvenyrų, tačiau jis mano kolekcijoje jau yra. O batuoto katino tikrai pasigedau 🤔

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINĖS LIEPOS MĖNESIO GĖRYBĖS

Pradžia.

Liepos mėnesį savo literatūrinių herojų kolekciją praturtinau labai įdomiais suvenyrais. Kaip ir tikėjausi, didžioji dalis kolekcijos papildymo parkeliavo iš Danijos, Odensės miesto, kur gyveno ir kūrė žymusis pasakininkas Hansas Kristianas Andersenas. Sesers, dukterėčios ir jos gyvenimo draugo dėka mano namuose pasakas seks jaukiai ant suoliuko įsitaisiusi rašytojo skulptūrėlė. Pasakininkas papasakos apie sunkią bjauriojo ančiuko vaikystę ir nelaimingą undinėlės meilę. Neįtikėtini Coliukės išgyvenimai sugulė ant paauksuotų eglutės žaisliukų. Taip buvo įprasmintas H. K. Anderseno pomėgis kurti karpinius, kuriais autorius puošdavo namus, apdovanodavo jais draugus. Ačiū, genialusis Rašytojau, už šias puošmenas!

Graikijos Rodo saloje pavyko rasti dėžutę papuošalams, kuriuos saugos vyriausiasis dievas Dzeusas. Rodo senamiestyje manęs laukė dar vienas stebuklas – nedidelėje žaislų parduotuvėlėje aptikau mažylį Bembį ir Alisą iš stebuklų šalies! Įdomu, ką dar išburs paslaptingas krištolo rutulys?! 🔮

Tęsinys.