Paskelbta Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, Mokiniai, SEU

„EMOCIJŲ NAMELIS“

Kiekvienas turime emocinį žodyną, tačiau jis nėra vienodas. Skaitydama su mokiniais Jono Biliūno noveles, pastebėjau, kad jų emocinis žodynas nėra  gausus, nes paklaususi, kaip jie jaučiasi po novelių „Ubagas“, „Brisiaus galas“, „Laimės žiburys“ skaitymo, išgirdau tradicinius atsakymus: „liūdnai, blogai, normaliai, mmm, eee, nežinau, nemoku pasakyti…“.

Į pagalbą pasitelkiau braukažodį „EMOCIJŲ NAMELIS“. Keliais skirtingais lygiais parengta užduotis papildo mokinių emocinį žodyną teigiamais ir neigiamais jausmais, skatina ieškoti pusiausvyros tarp jų. Greitai perbėgę akimis užduoties sąlygas, keletas vaikų pasakė, kad jiems lengviau įvardinti teigiamas emocijas ir tuoj pat pateikė keletą… neigiamų pavyzdžių!

Patys tuo stebėdamiesi vaikai ėmėsi darbo. Užduoties pabaigoje jiems buvo pasiūlyta suskaičiuoti teigiamas ir neigiamas emocijas ir parinkti joms vietą svarstyklėse. Arnas M. pasakė, kad jam nebūtina skaičiuoti, kad jis žino, jog sunkesnėje svarstyklių lėkštelėje yra neigiamos emocijos, nes jos juk tokios slegiančios. Parašiau šios minties autoriaus vardą, nes pažadėjau mokiniui ją ateityje naudoti kaip citatą😊  

„EMOCIJŲ NAMELIO“ svarstyklėse iš tiesų neigiami jausmai nusveria geruosius. Sutikite, ne visada esame geros nuotaikos. Kartais ją sugadina gautas blogas įvertinimas, užgaulus žodis, draugo išdavystė, kartais nuotaika sugenda dėl nemalonaus įvykio gatvėje, autobuse, darželyje, mokykloje ar kitoje įstaigoje, kartais nuotaikos nėra dėl ligos, kartais – dėl viduje įsitaisiusio pikčiurnos ar užsispyrėlio, o kartais patys nesuprantame, kodėl nuotaikos nėra… Nelengva ir įvardinti tokią būseną. Kada aplinkiniams atrodo, jog esi piktas, tu tuo metu būni nusivylęs, prislėgtas, sunerimęs ar išsigandęs. Tad padėkime ir sau, ir vaikams pavadinti savo jausmus, paieškoti kiekvieną jų sukėlusios priežasties ir, savaime aišku, rasti resursų, padėsiančių pakeisti nemalonią būseną. Vienas iš resursų – spalvinimas, todėl pridedu „SKAIČIŲ NAMELĮ“.  

Ką reikia žinoti apie žmogaus emocijas? Emocijos lemia tai, kaip mes jaučiamės, suvokiame įvykius, priimame sprendimus ir bendraujame su kitais. Mokslininkai ir psichologai nuolat diskutuoja, koks yra emocijų apibrėžimas, kiek iš viso emocinių būsenų egzistuoja. 2019 m. žurnale “Frontiers in Psychology“ paskelbtame tyrime nustatytos keturios pagrindinės emocijos: laimė, liūdesys, baimė ir pyktis. Tyrime taip pat aptarti gilesni emocijų sluoksniai, kuriuose pagrindinės emocijos gali išsišakoti. Tad „EMOCIJŲ NAMELYJE“ galima rasti ne vieną atšaką.

Gal norite sužinoti, kokia emocija dominuoja jūsų išgyvenimuose ar saviraiškoje? Atsakėte TAIP? Tada atlikite „Žmogaus emocijų testą“. Tik nesuklyskite galvodami, kad testas atskleis dabartinę jūsų nuotaiką. Ne! Kadangi mūsų jausmai ir emocijos kinta, testas padės išsiaiškinti, kuris iš keturių pagrindinių žmogaus emocijų tipų jus valdo. Testas yra anglų kalba, tiems, kam sunku, pridedu vertimą.  

Daugiau įrašų panašia tema.

Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, SEU, Įvairūs

„PAKVAIŠUSI ŠEIMYNĖLĖ“

     Neseniai internete atradau žaidimą, kurio pirmoji, tiesa nespalvota, versija išleista 1930 metais! Žaidimą sudaro 4 didelės šeimos narių veidų nuotraukos ir 48 kortelės su teigiamas ir neigiamas emocijas vaizduojančiomis veido dalimis. Šio žaidimo taisyklės panašios kaip visų tradicinių Loto ar Bingo žaidimų – iš užverstų kortelių krūvos traukti po vieną kortelę ir sudėlioti žmogaus veidą. Žaidimo intriga – veidas turi būti laimingas. Greičiausiai žmogaus veidą sudėjęs žaidėjas gauna 5 taškus. Tada kortelės vėl dedamos į krūvą, gerai išmaišomos ir pradedamas kitas žaidimo ratas.

     Tačiau šis reportažas skirtas ne seno žaidimo reklamavimui, bet naujam jo pritaikymui ugdymo procese. Iš pradžių galvojau, kad kokybiškos nuotraukos padės žaismingai mokyti vaikus pažinti ir pavadinti veido dalis, emocijas ir jausmus. Tačiau netrukus supratau, kad tai puiki priemonė, leisianti pakeisti pamokos refleksijai naudojamus kiek pabodusius emocijų veidukus. Dėliodami pasirinktus veidus mokiniai gali parodyti, kaip jaučiasi po atliktos užduoties; šypsena, nuoboduliu ar išgąsčiu įvertinti pamoką, išreikšti nuomonę apie savo ir (ar) draugų darbą. Trumpas žaidimas su nevalingai šypseną sukeliančiomis veido grimasomis tinka ir pamokos pradžioje prireikus nuraminti pernelyg įsiaudrinusius, suaktyvinti dar neatsibudusius ar jau pavargusius vaikus.

Na, o po pamokų galima pasinaudoti 20 amžiaus pradžioje sukurtomis žaidimo taisyklėmis ir išsiaiškinti, kam geriausiai sekasi ieškoti laimės ir teigiamų emocijų 😀