1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.
Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.
Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.
Su švente, mielieji!
Ne ta šiandien diena, kad mirtum,
Ne ta, kad verktų dėl tavęs draugai.
Ir dar tikrai ne ta, kad tu save skandintum:
Dar spėsi paragaut sūraus vandens tikrai…
Ne ta diena, nes šiandien šviečia saulė.
Todėl ne ta, kad dar turi gerų draugų,
Dėl to, kad dar širdy rusena meilė
Ir dar pilna galva prisiminimų nuostabių…
Ne ta akimirka dabar, kad tu prarastum viltį,
Kad dėtum tašką žodžio vidury.
Tiesiog neversk savo širdies nutilti,
Apsidairyk – Tu stovi SAVO kelio vidury…
korsigita 