Iš kreidos išsiliejančios raidės, 

Iš lentos šokinėjantys skaičiai.

O, kaip sunkiai iš pradžių jie raitės!

Kiek vėliau išsitiesino skaisčiai.

Jūsų akys žibėjo palaima,

Mano pirštai alpo be miego,

Raudonai nuginkluodami klaidą

Į rytojų truputį užbėgo.

O tenai jūs jau vaikščiojot patys,

Nereikėjo net prilaikyti,

Aš likau prie lentos nesupratęs,

Kaip išspręsti Gyvenimo lygtį.

– – –

Na ką jūs, nereikia dėkoti –

Tai juk jūs mane užauginot.

Ne mane prašau vainikuoti,

Kad Aukščiausiąją Tiesą pažinot.

aizbergas

Daugiau sveikinimų