Iš kreidos išsiliejančios raidės, 
Iš lentos šokinėjantys skaičiai.
O, kaip sunkiai iš pradžių jie raitės!
Kiek vėliau išsitiesino skaisčiai.
Jūsų akys žibėjo palaima,
Mano pirštai alpo be miego,
Raudonai nuginkluodami klaidą
Į rytojų truputį užbėgo.
O tenai jūs jau vaikščiojot patys,
Nereikėjo net prilaikyti,
Aš likau prie lentos nesupratęs,
Kaip išspręsti Gyvenimo lygtį.
– – –
Na ką jūs, nereikia dėkoti –
Tai juk jūs mane užauginot.
Ne mane prašau vainikuoti,
Kad Aukščiausiąją Tiesą pažinot.
Daugiau sveikinimų
korsigita 