Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI VASAROS ĮSPŪDŽIAI

Pradžia.

Rugpjūčio mėnesį planuodami kelionę po Austriją ir Italiją mano vaikai turėjo nemažą iššūkį, nes aš pareiškiau norą aplankyti Džanio Rodario muziejų jo gimtojoje Omenijoje. Iššūkiu mano noras tapo dėl paprastos priežasties – šis Italijos regionas buvo tolokai nuo mūsų numatyto maršruto. Teko nuryti nusivylimą ir viltį pasivaikščioti svogūnėlio Čipolino autoriaus gimtomis vietomis palikti ateičiai, nes nedidelį suvenyrą – ženkliuką su Čipolino paveikslėliu – radau Jūros šventės mugėje.

Kadangi negaliu pasigirti savo geografiniu mąstymu, kelionėje laukė didelis siurprizas – Džuljetos meilės miestas vos už 30 kilometrų nuo mūsų poilsio vietos! Galimybė pamatyti išgalvotą Kapulečių šeimos namą ištrynė Čipolino vardą iš galvos. Veroniečių pasirinktas XIII amžiaus statybos namas neturėjo balkono, kuriame, pasak Viljamo Šekspyro, dūsaudavo Džuljeta. XX amžiuje balkonas buvo pristatytas, todėl į nedidelį kiemelį pradėjo plūsti įsimylėjėliai, Viljamo Šekspyro gerbėjai ir smalsūs turistai. Kur yra turistai, ten privalo būti ir suvenyrų krautuvėlė. Būtent joje aš atradau į mano kelionės planus neįrašytą suvenyrą – balkone meilės istoriją kuriančius Romeo ir Džuljetą.   

Filmo „Muzikos garsai“ nuotrauką nusipirkau Austrijoje, Mondsee miestelyje esančioje Šv. Mykolo bazilikoje, kurioje buvo filmuojama pagrindinių herojų vestuvių scena. Spėjusiems pagalvoti, jog ji netinka mano literatūrinėje kolekcijoje, skubu paaiškinti, kad teisę tapti eksponatu nuotrauka gavo dėl dviejų priežasčių: miuziklo pripažinimo klasika ir fakto, kad filmas sukurtas pagal  tikrą istoriją – Marijos Augustos von Trapp memuarus „Trappų šeimos dainininkų istorija“, išleistus 1949 metais siekiant išgarsinti jos muzikuojančią šeimos grupę. Įdomu tai, kad įėjusius į baziliką mus pasitiko muzikos garsai. Paaiškėjo, kad mūsų apsilankymas sutapo su styginio trio, atliekančio Johano Sebastiano Bacho kūrinius, pasirodymu. 🎻🎻🎻

Čarlzo Dikenso Oliveris Tvistas manęs laukė sendaikčių parduotuvėje. Kažkam graži porcelianinė lėkštė, kaip ir pamestinukas Oliveris, pasirodė nebereikalinga. O gal kažkam labai reikėjo pinigų, Jeigu teisinga antroji versija, tai pasisekė mums abiem.

Tuvės Janson Trolis Mumis atvyko iš Suomijos, iš pramogų parko „Trolių Mumių slėnis“, kuriame lankėsi mano mokinys – didelis šių personažų gerbėjas. Gavusi iš berniuko saldainių maišelį, ilgai dvejojau atidaryti ir planavau paversti jį nevalgomu suvenyru. Gerai, kad potraukis saldainiams nugalėjo, nes įsidėjusi į burną pirmąjį saldainį supratau, kad gavau dovanų vaikystės skonio irisus.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LĖLIŲ KARALYSTĖ

Pradžia.

Ją galima rasti Preilių miestelyje, Latvijos etnokultūriniame regione Latgaloje. Tai – dailininkės Jelenos Mihailovos, pasirašinėjančios Vladlenos vardu, pasaulis, kuriame galima rasti ir gerai žinomų pasakos personažų, ir mitologinių herojų, ir zodiako ženklų, ir visiškai nežinomų fantastinių būtybių. Į muziejų galima važiuoti kasmet, nes jis nuolat pildomas naujomis lėlėmis. Važiuodama į paslaptingą karalystę tikėjausi parsivežti daugybę naujų literatūrinių suvenyrų. Deja, bet prekystalis nebuvo toks turtingas kaip ekspozicija.

Šį kartą mano literatūrinė kolekcija pasipildė daug skriaudų dėl savo kitoniškumo patyrusiu Vilhelmo Haufo mažuoju Muku, žydraplauke lėlyte Malvina iš Aleksejaus Tolstojaus literatūrinės pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“ ir iš stebuklų šalies atkeliavusia Alisa, kuri pakeis skulptūrėlę, dingusią iš mano klasės po Luiso Kerolio knygos aptarimo😒

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LOBIAI IŠ KARALIŲ MIESTO

Pradžia.

Prahos pilys ir jų požemiai slepia daug lobių. Tad nenuostabu, kad paskutinė kelionė į karalių miestą mano literatūrinę kolekciją papildė Žanos Mari Leprens de Bomon (Jeanne-Marie Leprince de Beaumont) pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ personažais, žavinčiais pabaisos gerumu, gražuolės kuklumu, primenančiais apie jiems tekusius nelengvus išbandymus ir rūmuose vykusius stebuklus.

Pasakose gėris dažniausiai nugalėdavo blogį, bet Alano Aleksandro Milno (Alan Alexander Milne) herojui Mikei Pūkuotukui kovoti nereikėjo – jis pats kūrė gėrį. Nonsenso stiliumi parašytoje knygoje sutilpo tiek daug nuoširdaus tikėjimo gėriu, kad Mikės posakiai tapo netgi frazeologizmais, pvz. „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus.  Mano mylimiausia diena – praleista su tavimi. Tad šiandien – nauja mylimiausia diena!“.

Nuo nonsenso literatūros pereiti prie fantastinio realizmo atstovo Franco Kafkos „Metamorfozių“ nebuvo sunku. Priėmiau visus rašytojo suvenyrus su džiaugsminga nuostaba, nes prieš keletą metų jo ieškojau Austrijoje, o tereikėjo prisiminti, kur F. Kafka gimė😊

Turkų pasididžiavimas Chodža Nasredinas (Hoça Nasrettin) – ne Prahos trofėjus. Nenorėdama gaišinti jūsų laiko, kantriai laukiau, kada galėsiu pristatyti bent du literatūrinius suvenyrus. Laukimas viršijo visus lūkesčius. Beje, legendinis turkų išminčius, daugybės facecijų, anekdotų ir pasakėčių autorius, garsėjęs giliu humoru ir įgimtu sąmojingumu, puikiai tinka šiai kompanijai.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės

ISPANIŠKAS TROFĖJUS

Pradžia.

Ilsėdamasi Ispanijoje, Pineda de Mar miestelyje, atidžiai žvalgiausi po suvenyrų krautuvėles, tačiau man reikalingo daikto nemačiau. Laimė, Katalonijos sostinė Barselona nerimą išsklaidė ir padovanojo ne tik stulbinančius architektūros šedevrus, bet ir papildė mano literatūros kolekciją garsiuoju Migelio de Servanteso Savedros herojumi – bajoru Don Kichotu iš La Mančos, kurį lydi ištikimasis ginklanešys Sančas Pansa. Suvenyro statulėlės savo kelionę pradeda ant knygos. Kodėl? Perskaitykite knygos nugarėlėje esantį užrašą ir viską suprasite 😀

Tęsinys.