Po septynerių metų pertraukos lietuvių kalbos pamokos vėl persikėlė į knygnešių Meką – Martyno Jankaus sodybą, kuri primena Mažosios Lietuvos spaustuvėje leistus leidinius, lietuviškos spaudos draudimą ir unikalią knygnešių istoriją. Sodyboje nuo 2003 metų veikia Mažosios Lietuvos paveikslų sodas, kurį galima lankyti bet kuriuo metų laiku. Puikus oras leido man įkurti klasę tarp unikalių meno kūrinių, kurioje mokiniai atliko ir mano parengtas, ir vietoje gimusias užduotis: išspręsti galvosūkį, rasti ne mažiau kaip 2 spaudos draudimo įrodymus, perskaityti gotišku raštu parašytą tekstą, padėsiantį atspėti daikto paskirtį.
Po M. Jankaus sodybos lietuviško rašto kelias pasuko Rambyno kalno link, į Mažosios Lietuvos panteoną – Bitėnų kapinaites. Pasisveikinę su ties vartais besidarbuojančia pora, įžengėme į garsių žmonių amžinojo poilsio vietą. Tiesa, atsigręžę atgal ir pamatę savo pėdas, supratome, jog sutikta darbininkų pora buvo ką tik sugrėbusi visus kapinaičių takelius, todėl pasijutome šiek tiek nejaukiai. Trumpai stabtelėję prie Martyno Jankaus ir Vydūno kapų, peržvelgę Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos įamžinimo vietą, išskubėjome atgal. Pamatę vėl grėbliais besidarbuojančią porą, atsiprašėme už sutrukdymą, tačiau buvome nuraminti ir išlydėti šiltomis žmonių šypsenomis.
Kopdami į Rambyno kalną mokiniai gavo dar vieną užduotį – išsiaiškinti aukuro istoriją ir pasakyti, kodėl apsilankymo dieną trys jo akmenys buvo skirtingų spalvų. Užkopę į pačią kalno viršūnę vaikai sutartinai aiktelėjo pamatę Nemuno atodangą ir ją supantį grožį. Mintis, kad vos už 20 kilometrų yra Ragainė – vieta, kurioje ne tik buvo rengiama pirmoji lietuviška knyga, bet ir Ukrainą užpuolusi Rusija, dar labiau sustiprino vaizduotę, todėl pasigirdęs oro pavojaus signalas privertė krūptelėti. Laimė, į mobiliuosius telefonus atskriejo žinutė apie netoliese vykdomą perspėjimo sirenų tikrinimą.
Trumpam atidėję lietuviško rašto kelionę, pasukome prie garsiosios Raganų eglės, kuri, kaip skelbė stendas, neatlaikė klimato pokyčių ir žuvo. Liūdna buvo žiūrėti į kamienais turtingą, bet nebeturinčią nei vieno spyglio eglę. Skaudu suvokti, kad dėl dalies tų pokyčių kaltas žmogus.
Sustoję paskutinėje stotelėje papietauti, pamokas mokiniai užbaigė kaip ir pradėjo – dar vienu galvosūkiu „RAMBYNO PARKO PASLAPTYS“, padėjusiu apžvelgti ne tik kelionės patirtį, bet ir šio regiono įtaką lietuviško rašto raidai.
korsigita 