eTwinning programa – korsigita

Po dvejų metų pertraukos atskriejęs laiškas su žinia, kad buvau apdovanota eTwinning nacionaliniu kokybės ženkleliu, vėl sugrąžino tą kasmetinį džiaugsmo ir pasididžiavimo įgyvendinta veikla jausmą.

Daugiau nei dešimtmetį kuriamiems ir įgyvendinamiems projektams teko užleisti vietą Erasmus+ programai, kuri visai nepaliko laiko eTwinning veikloms. Laimė, praėjusią vasarą, lituanistinių studijų Klaipėdos universitete metu, sutikta Švedijoje lietuvių vaikus ugdanti mokytoja, o vėliau po mano vesto seminaro Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje priėjusi muzikė išprašė sukurti projektą, padėsiantį joms abiem žengti pirmuosius žingsnius Europos mokytojų bendruomenėje. Negalėjau atsisakyti, todėl gimė, vertintojų žodžiais, jaukus šventinis projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“, prisidėjęs prie lietuvių kalbos žodyno turtinimo, įvairių mokinių įgūdžių lavinimo ir vaikų emocinės gerovės stiprinimo.

Kiekvienais metais kurdavau po vieną eTwinning projektą, kadangi jie yra lengvai integruojami į ugdymą. Mokyti vaikus pasitelkiant projekto metodą, suburiant bendraamžius iš įvairų Europos šalių padeda kurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, didinančias mokymo(si) motyvaciją, keliančias vaikų savivertę, gerinančias fizinę ir emocinę jų savijautą, o taip pat suteikiančias daug džiaugsmo dirbant ir mokantis su draugais iš daugybės Europos šalių. Tad pasibaigus kalėdiniam projektui priėmiau kvietimą dalyvauti projekte „MŪSŲ PASAULIO EMOCIJOS“. Gaila, kad dėl eTwinning platformos atnaujinimo trukdžių negalėjau pretenduoti į šio projekto kokybės ženklelį, tačiau organizatorių įteiktas sertifikatas ne mažiau svarbus ir brangus, kadangi šio projekto metu tarpusavyje apsikeitėme daugybe naujų metodų, skirtų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų socialiniam ir emociniam ugdymui. Džiaugiuosi, kad mano pasiūlymas pratęsti projekto veiklas Erasmus+ programoje sulaukė pritarimo, tad tikiuosi netrukus vėl išgirsti apie jį, kadangi jaučiu, kad projekto metu susibūrusi komanda dar daug ką gali šia tema nuveikti.

Vasaros pabaigoje atsiėmę naujai įsteigtą eTwinning mokyklos apdovanojimą ir dar nežinodami, ką jis mums atneš, pasijutome paaugę, subrendę ir darbingai nusiteikę. Tad naują sezoną pradėjome saulėgrąžos, gautos nacionalinių eTwinning mokymų metu, sodinimu. Kadangi mūsų klubas įsikūręs šiaurinėje mokyklos patalpų pusėje, saulės visiškai nematome, todėl geltonos lyg saulė gėlės sudygimo nepaprastai laukiame. Taip kaip laukiame naujų potyrių, naujų draugysčių, naujų galimybių.

Kol pasodintas pagaliukas išleis pirmuosius daigelius, tarptautinių projektų portale Litorinos mokykla nesnaudžia. Prisiėmusi eTwinning veiklos lyderės vaidmenį nuo spalio mėnesio dalyvauju virtualiame eTwining School 2018 seminare, kuriame mokomasi bendros lyderystės paslapčių, analizuojamos mokyklos kaip mokymosi organizacijos savybės, aptariami komunikacijos ir saugumo internete klausimai, planuojama eTwinning mokyklų veikla, dalijamasi savo įstaigų sėkme tarptautinėje erdvėje.

Šių moklso metų eTwinning mokyklos plano pagrindinis uždavinys – sustiprinti mokyklos eTwinning komandą naujais nariais. Tuo tikslu sukūriau naują projektą „Laikas puošti eglutę“, kuriame pirmą kartą savarankiškai dalyvaus pradinių klasių mokiniai ir jų mokytoja Rima Baltrimienė. Atsiliepiau ir į kolegės iš Lenkijos kvietimą dalyvauti antrame eTwinning projekte „Kalėdiniai atvirukai 2018“, kurį vykdysiu kartu su anglų kalbos mokytoja Vida Maksvytyte. Trečiasis mokyklos projektas „Vaiduoklių medžiotojai“ jau vyksta nuo spalio mėnesio. Jame dalyvauja mano vadovaujamo Jaunųjų kalbininkų būrelio nariai. Pirmą kartą Litorinos mokyklos bendruomenė dalyvauja trijuose projektuose vienu metu. Ar tai bus iššūkis, ar malonumas, pažiūrėsime projektų pabaigoje. Kol kas stengiamės, kad eTwinning mokyklos ženklelis būtų ne tik graži puošmena.