Nemokėdama nei groti, nei dainuoti po 8 bandymų gavau nors ne visai idealų, bet tikrai smagų rezultatą. Čia yra posakio „Niekada nesakyk niekada“ įrodymas, nes prieš metus sau kartojau, jog man dirbtinis intelektas visiškai nereikalingas. Reikalingas, juk dabar nebereikia dūsauti, kad nemoku piešti, groti, dainuoti… Tiesa, kantrybės ir laiko kuriant draugystę su dirbtiniu intelektu reikia labai daug, nes jam yra normalu sugeneruoti paveikslėlį, kuriame man moja tris rankas turintis vaikas, dvi uodegas linksmai vizgina šuo ar šalia čiaupo bėga vanduo… 😀 Tačiau atgiję ir prakalbę paveikslėliai tikrai verti viso jiems paaukoto laiko.
korsigita 