Birželio 2 dieną 6b–9b klasių mokiniai dalyvavo ilgoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje. Ilga ji buvo ne tik savo trukme, bet ir laikotarpiu, į kurį reikėjo sugrįžti. Internetinės programos „Flippity“ rato suskirstyti į dvi grupes mokiniai gavo iš manęs žemėlapius su pažymėtais keturiais punktais ir pirmąją užduotį – susiplanuoti savo kelionę, susidėlioti maršrutą, išsiaiškinti, kokie autobusai veža į reikiamą vietą. Pirmasis punktas buvo Simono Daukanto gatvėje. Prie paminklo tremtiniams mokiniai prisiminė kraupų trėmimo laikotarpį, apžiūrėjo traukinių maršrutus į garsiausius lagerius, tačiau ties tuo nesustojo – jiems reikėjo nusikelti į dar ankstesnius metus, kad sužinotų, kokiu vardu buvo pavadinta dabartinė Simono Daukanto gatvė. Misiją palengvino šifruotė, kurios pavadinime išliko ir Simono vardas, ir dvi pirmosios pavardės raidės. Antrasis žemėlapyje pažymėtas punktas nuvedė į Simono Dacho progimnaziją, nustebinusią mokinius ne tik išsamia istorija ant įstaigos sienų, bet ir įspūdingu skaičiumi, leidusiu suprasti, jog progimnazija švenčia net 170 metų jubiliejų! Trečias punktas buvo šalia. Tai – Klaipėdos vokiečių bendrijai priklausantys Simono Dacho namai. Kai kuriems vaikams kilo klausimas dėl nelietuviškų galūnių ant įstaigos iškabos, tad dar kartą buvo prisiminta Klaipėdos krašto istorija. Kelionės maršrutas tęsėsi Teatro aikštėje, kurioje mokiniams teko pasidairyti, kad galėtų pažymėti skirtumus, esančius XX a. pradžios nuotraukoje ir dabartinėje aikštėje. Prie taip dažnai matomo Taravos Anikės paminklo mokiniai sužinojo, kodėl jie taip ilgai ėjo Simono Dacho pėdomis. Ir ne tik sužinojo, bet ir išsiaiškino paminklo paslaptį. O po to visi skaitė ir analizavo jaudinantį, legendomis apipintą poeto eilėraštį „Taravos Anikė“.
korsigita 