Prahos pilys ir jų požemiai slepia daug lobių. Tad nenuostabu, kad paskutinė kelionė į karalių miestą mano literatūrinę kolekciją papildė Žanos Mari Leprens de Bomon (Jeanne-Marie Leprince de Beaumont) pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ personažais, žavinčiais pabaisos gerumu, gražuolės kuklumu, primenančiais apie jiems tekusius nelengvus išbandymus ir rūmuose vykusius stebuklus.
Pasakose gėris dažniausiai nugalėdavo blogį, bet Alano Aleksandro Milno (Alan Alexander Milne) herojui Mikei Pūkuotukui kovoti nereikėjo – jis pats kūrė gėrį. Nonsenso stiliumi parašytoje knygoje sutilpo tiek daug nuoširdaus tikėjimo gėriu, kad Mikės posakiai tapo netgi frazeologizmais, pvz. „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus. Mano mylimiausia diena – praleista su tavimi. Tad šiandien – nauja mylimiausia diena!“.
Nuo nonsenso literatūros pereiti prie fantastinio realizmo atstovo Franco Kafkos „Metamorfozių“ nebuvo sunku. Priėmiau visus rašytojo suvenyrus su džiaugsminga nuostaba, nes prieš keletą metų jo ieškojau Austrijoje, o tereikėjo prisiminti, kur F. Kafka gimė😊
Turkų pasididžiavimas Chodža Nasredinas (Hoça Nasrettin) – ne Prahos trofėjus. Nenorėdama gaišinti jūsų laiko, kantriai laukiau, kada galėsiu pristatyti bent du literatūrinius suvenyrus. Laukimas viršijo visus lūkesčius. Beje, legendinis turkų išminčius, daugybės facecijų, anekdotų ir pasakėčių autorius, garsėjęs giliu humoru ir įgimtu sąmojingumu, puikiai tinka šiai kompanijai.
korsigita 