Šiandien paskutinė projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ balsavimo diena. Nemėgstu tokių rinkimų, nes žinau, kad mažos mokyklos atstovei sunku konkuruoti su didesnėmis. Visą balsavimo laikotarpį lydėjo įvairios emocijos, nuotaikos ir patirtys: nuostaba, sužinojus, kad mokyklos vadovės mane nominavo, sveikinimų, patekus į konkursą lavina, netikėtas palaikymas iš žmonių, apie kuriuos net nebūčiau pagalvojusi, kai kurių artimųjų ironizavimas, mamytės, kuriai pasirodė, kad kasdien paspaudus ant širdelės, jų vis sumažėja, išgąstis ir visų mano penkiolikos ugdytinių ryžtas padėti laimėti. Šiam projektui esu dėkinga būtent už savo mokinius! Noras matyti augančių širdelių skaičių suvienijo mano auklėjamąją grupę taip, kaip jokia prevencinė programa to nesugebėjo padaryti. Vaikai kasdien rungtyniavo, kuris pirmas prabus ir „Facebook Messenger“ grupėje pasidalins projekto nuoroda su priminimu balsuoti, kuris pirmas praneš apie peržengtą dar vieną šimtą, netgi dalinosi vaizdo reportažais, kuriuose pavykdavo užfiksuoti, kaip tas apvalus šimtas pasiekiamas. Gaila buvo mažųjų, supratusių, jog nepavyks laimėti, nusivylimo ir gera buvo skaityti vyriausiųjų paguodą, kad nebelygintų balsų, o pasidžiaugtų, kiek daug širdučių pavyko surinkti. Ne veltui sakoma, kad stiprybė yra vienybėje. Tokios jos ne vienas man turėtų pavydėti🤭
korsigita 