Panašią pagalbą, teikiamą Airijoje neįgaliems vaikams ir jų šeimos nariams (turiu galvoje įvairias lengvatas, specialistų paslaugas, galimybę sveikiesiems šeimos nariams išvykti atostogauti, pasirinkti norimą ugdymo įstaigą ir t.t.), stebėjau 2012 m. vasaros pabaigoje Norvegijos karalystėje. Todėl pritariu, kad Lietuva turi išanalizuoti, kaip panašios problemos sprendžiamos užsienio valstybėse ir pritaikyti jai tinkantį modelį (pritaikyti, o ne aklai nukopijuoti) siekiant padėti ne tik Dauno sindromą, bet ir kitiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams, juos auginantiems šeimos nariams ir su jais dirbantiems pedagogams bei specialiąją pagalbą teikiantiems specialistams. Visas straipsnis.
korsigita 
Sveiki, Sigita, esu viena iš mamų, priklausančių šiai grupelei ir labai dėkoju, kad parašėte ir pasiūlėte pasidalinti savo žiniomis! Ačiū už palaikymą 🙂
Tegu Jums ir grupelės nariams visada šviečia saulytė!