Nors 2016 m. gruodžio 14 d. apdovanotųjų sąraše manęs nebuvo, tačiau mintimis apdovanojimuose dalyvavau, kadangi buvau viena iš dviejų šimtų, nominuotų šiam garbingam vardui. Rašydama šią eilutę pasijutau kaip tenisininkas Ričardas Berankis, apie kurio rezultatus ATP reitingų lentelėje kalbama vos ne kasdien. Jo tikslas – neiškristi iš šimtuko, manasis – pateisinti inovatyvaus mokytojo vardą.
Nors, kaip minėjau, ant aukščiausios garbės pakylos nestovėjau, tačiau pralaimėjusi nesijaučiau. Pirmiausia dėl to, kad viena iš pirmųjų turėjau galimybę perduoti naujajai ŠMM ministrei tai, kas rūpi visiems mokytojams. Renginio iniciatoriai – „Žinių ekonomikos forumas“ – išleido el. trumpraštį „Kuriantiems ateitį“, kuriame išspausdino mokytojų ir mokyklų vadovų atsakymus į anketoje pateiktą klausimą „Koks būtų Jūsų pirmas darbas, tapus švietimo ir mokslo ministru?“
Pildant minėtą anketą, teko mintimis perbėgti per visus savo darbo metus. Nuveiktų darbų sąrašas padėjo suprasti, kiek daug man reiškia darbas su vaikais. Mieli kolegos, jei kada pajusite, kad pavargote, kad darbas netenka prasmės, kad mokiniai jūsų nesupranta, pabandykite pasidaryti savo veiklos santrauką. Patikėkite, tai, ką joje perskaitysite, nuplaus visus nusivylimus ir abejones. Ir tai nebūtinai turi būti pergalė respublikinėje olimpiadoje ar laimėtas tarptautinio projekto finansavimas. Kartais užtenka žinoti, kad tavo dėka cerebrinį paralyžių turintis vaikas pradėjo jungti raides, didžiausias mokyklos neklaužada sutiko vaidinti mokyklos spektaklyje, o nedrąsiausia klasės mergaitė laimėjo mokyklos skaitovų konkursą…
korsigita 